- ožautis
- óžautis, -aujasi, -avosi 1. J, Skr, Brs, Vvr, Rdn žr. ožiautis: Nėr ko óžauties, eik ėsti Pln. Ką čia óžaujys dėl vieno žodžio! Lž. Gal ir tas jau nebóžausis, klausys Užv. Neóžaukis, gausi lupti Vvr. 2. rujoti (apie ožkas, stirnas, briedžius): Pradėjo briedis óžauties ir pabėgo pri stirnų Lnk. \ ožautis; apsiožauti; įsiožauti; susiožauti
Dictionary of the Lithuanian Language.